Dažniausiai atnaujinamos mokslo naujienos:
http://www.delfi.lt/news/technologynews
Tikrai įdomios mokslo naujienos ne taip dažnai atnaujinamos:
Nanometrinė, nemagnetinė informacijos nuskaitymo
galvutė (http://www.rtn.lt/)
Sukurta nanometrinių matmenų, nemagnetinė informacijos nuskaitymo galvutė, naudojanti ekstraordinarios magnetovaržos EMR (Extraordinary MagnetoResistance) reiškinį. Dabartiniai magnetiniai atminties įtaisai leidžia viename įrašo terpės kvadratiniame colyje sutalpinti 15 gigabaitų informacijos. Toks rezultatas yra pasiekiamas nuskaitymo galvutes gaminant iš sluoksniuotų magnetinių metalų darinio, kuriame pasireiškia arba milžiniška magnetovarža GMR (Giant MagnetoResistance), arba tunelinė magnetovarža TMR (Tunneling MagnetoResistance), leidžiančios paversti mažyčių magnetinių domenų lauko orientaciją (aukštyn - žemyn) elektrinės varžos pokyčiais. Abu šie reiškiniai naudoja elektronų sukinį, todėl juos labai įtakoja magnetiniai triukšmai. EMR efekte yra svarbi elektronų orbitų laisvės laipsniai; magnetinis laukas atlenkia srovę tolyn nuo laidaus, prie puslaidininkio prijungto šunto ir šitaip padidina komponento varžą.
Stuarto Solino iš NEC mokslinio centro Princetone vadovaujama grupė mezoskopišką nuskaitymo galvutę pagamino iš nemagnetinės medžiagos - silicio legiruoto indžio stibido (žr. elektroniniu mikroskopu padarytą nuotrauką), kurioje pasireiškia EMR efektas. Anot Solino, GMR ir TMR naudojančios galvutės dėl triukšmų negalės pasiekti didesnių nei 150 GB kvadratiniame colyje įrašytos informacijos tankių, o EMR gali pasiekti 1 TB/colį2 ir yra pakankamai spartus efektas. Bandomąjį 116 TB/colį2 prietaisą mokslininkai pagamino naudodami daugiapakopius elektronų litografijos procesus, pareikalavusius ypatingo tikslumo. Atskiros darinio detalės privalėjo būti sutapatintos 10 nm tikslumu. Nors šio prietaiso galimybių magnetiniai triukšmai ir neriboja, jo veikai reikia 10 kartų stipresnių magnetinių laukų negu naudojami dabartinėse technologijose, todėl ta aplinkybė gali kol kas rimtai riboti taikymus praktikoje.
Mažiausią pasaulyje variklį suka fotonų energija
Pats mažiausias pasaulyje variklis tyliai dūzgia vienoje Vokietijos laboratorijoje. Jo mechanizmą sudaro viena vienintelė molekulė, o kurui tereikia šviesos pluoštelio. Variklį sukūrusi grupė mano, kad tokie fotonų sukami varikliai bus kitas mažas žingsnelis į priekį nanotechnologijoje.
Miuncheno universiteto biofizikas Hermannas Gaubas ir jo kolegos pagamino savąjį nanovariklį iš sintetinio azobenzeno polimero molekulės. Šioje molekulėje yra azoto atomų poros, prie kurių abiejų galų yra pritvirtinti benzeno žiedai. Žiedus jungiantis azoto "tiltelis" yra kreivas, bet, apšvietus molekulę tam tikro bangos ilgio šviesa, išsitiesia ir molekulė pailgėja. Kitas bangos ilgis grąžina ryšiui įprastą formą. Mokslininkai pagalvojo, ar to nebūtų galima panaudoti kokiame nors naudingame darbe.
Pradžioje jie chemiškai pririšo molekules stiklinės plokštelės paviršiuje. Plona svirtelė buvo padengta plona chemikalų plėvele, galinčia sujungti kitą polimero molekulių galą su atominės jėgos mikroskopu. Galiausiai, svirtelė buvo nuleista tiek, kad ji prisijungtų tik prie vienos molekulės. Patikrinti, ar prikabinta tik viena molekulė, buvo galima matuojant jos ištiesinimui reikalingą jėgą.
Po to viskas buvo apšviesta 420 nm ilgio ultravioletinėmis bangomis, perjungusiomis azobenzeno molekulę į ilgesniąją būseną. Dar vėliau , kuomet šviesos bangos ilgis buvo sumažintas iki 350 nm, molekulė sutrumpėjo maždaug 5 procentais. Mokslininkai nustatė, kad šitaip galima periodiškai kaitalioti molekulės ilgį. Prikabinę prie molekulės krovinį, jie sugebėjo sukurti mažytį variklį.
Variklis yra itin silpnas - kiekvieno judesio energija tėra vos 4,5×10-20. Tai viena milijardinė vienos milijardinės energijos, kurią išvysto Ferrari variklis vieno sūkio metu. Nežiūrint to, nanopasaulyje gali praversti ir jis, pavyzdžiui, varant mikroskopiškus siurbliukus, kuriuos turės ateities medicininiai implantai. Gaubo nuomone, šviesa būtų pats geriausias tokių variklių kuras, nes ją lengva valdyti ir jai nereikia jokių vielų.
Kol kas variklis sukasi tuščiai, nes mokslininkai nepanaudojo jo jokioje nanomašinoje. Bet šis eksperimentas įrodo, kad tokie varikliai gali veikti.
Prieštaringai vertinama tonizuojanti
priemonė (http://www.rtn.lt/)
Tavęs laukia ištisa naktis darbo, o organizmas jau reikalauja miego. Ką darai? Geri kavą. Bet tai jau pasenusi priemonė. Galbūt tokiais atvejais mums pakaks vienos nedidelės tabletės. Ir, nors tai nebus amfetaminas, gydytojai vistiek baiminasi galimų šalutinių poveikių.
Modafinilą (pasaulyje pardavinėjamą Provigil ar Modavigil pavadinimu) atrado Prancūzijoje aštuntajame dešimtmetyje. Niekas nežino, kaip jis veikia. Tačiau yra žinoma, kad žmogaus smegenyse jis padidina dopamino, medžiagos, susijusios su sujaudinta būsena ir didesniu dėmesiu, kiekį. Dešimtajame dešimtmetyje Europoje ir JAV pradėtas pardavinėti modafinilas - vaistai nuo narkolepsijos, ligos, kuria sergantys nelauktai užmiega dienos metu (netgi pirkdami parduotuvėje ar laikydami svarbų egzaminą). Anot JAV medicinos tarnybų, jų tyrimai nerado didesnių pašalinių poveikių. Sergančiam narkolepsija ligoniui pakanka išgerti po tabletę per dieną.
Modafinilas veikė taip puikiai, jog amerikiečiai gydytojai pradėjo masiškai išrašinėti jį ir tiems, kurie narkolepsija neserga. Tačiau prie jo neįmanoma taipm priprasti, kaip priprantama prie amfetamino ar kofeino. Dar daugiau, kofeinas veikia visą nervų sistemą ir sukelia daug pašalinių reiškinių, pavyzdžiui, nemigą. Tuo tarpu modafinilas tiesiogiai įtakoja tą smegenų dalį, kuri atsako už žvalumą. Jį naudojantys žmonės gali aktyviai praleisti vsią naktį, o po to nejausti jokio nuovargio. Jiems taip pat nereikia papildomo miego - gali ramiai sulaukti vakaro ir atsigulti miegoti normaliai.
1995 m. Kanadoje atlikti bandymai parodė, kad modafinilą naudojančių pacientų grupė galėjo be miego aktyviai darbuotis net tris paras. Amerikos armija bando duoti modafinilą lakūnams. 2000 m. keliasdešimt sraigtasparnių pilotų be miego praleido virš 40 valandų; laikas nuo laiko jiems tekdavo atlikti testus skrydžio simuliatoriuose. Paaiškėjo, kad ir po 40 bemiegių valandų, jų dėmesys beveik nesumažėjo.
Ar tai reiškia, kad kiekvienas mūsų - studentas, besiruošiantis rytdienos egzaminui ar verslininkas, besiruošiantis "labai svarbiai" prezentacijai, turės išgerti nebrangią tabletę (JAV modafinilas kainuoja 4 dolerius) ir galės pamiršti miegą? Tikriausiai ne. gydytojai visą laiką perspėja apie dar nežinomus, bet galimus šalutinius poveikius. Be to, mes dar labai nedaug težinome apie tai, kokią reikšmę turi žmogaus organizmui miegas.